Skip to main content

Perdanga – horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, kaip pavyzdžiui rūsį. Tai sudėtinė konstrukcija turinti atlaikyti lenkimo poveikį, kuris susidaro nuo vertikaliai virš jos veikiančių pertvarų, įrenginių, gyventojų, baldų apkrovų bei savojo svorio. Perdangos yra remiamos ant laukinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos ir klijuoto medžio sijos, metalinės sijos ir kolonos. Perdangos konstrukcija „suriša“ namą pridėdama papildomo standumo ir stabilumo. Taip pat, izoliuoja garsą ir šilumą.

Perdangų tipai

  • Rūsio perdanga – horizontali konstrukcija skirianti rūsį nuo medinio aukšto virš jo. Vieni klientai daro šią perdangą betoninę, kiti medinę. Tai nuo projekto, rūsio paskirties ir kliento norų priklausantys sprendimai.
  • Grindys – kai namo pamatai yra stulpiniai, grindims suformuoti dedamas medinis grindų skydas. Tai beveik tokia pati kaip tarpaukštinės perdangos konstrukcija. Vienintelis skirtumas papildomi sandarumo, ventiliacijos ir izoliacijos sluoksniai, nes grindų skydas atskiria ne patalpas, o lauką nuo namo vidaus.
  • Tarpaukštinė perdanga – lubų/grindų konstrukcija tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų. Karkasiniame skydiniame name ji visada medinė. Šią perdangą padetalizuosime plačiau šiame straipsnyje.
  • Viršutinio aukšto perdanga/pastogės perdanga – lubos atitveriančios viršutinį namo aukštą nuo palėpės. Jos dažniausiai formuojamos su stogo santvarų horizontaliosiomis sijomis. Dėl iš palėpės esančių mažesnių apkrovų, nei iš gyvenamojo aukšto, ši perdangos konstrukcija dažniausiai būna paprastesnė. Bet stipriau izoliuojama šiltinimo medžiagomis (stogo apšiltinimas atitenka perdangai) jei palėpė yra nenaudojama ir paliekama šalta.

Medinė tarpaukštinė perdanga

Pagrindinė ir labiausiai pasitaikanti medinė perdanga, tai perdanga tarp namo aukštų. Plačiau apie ją aprašysime šiomis temomis:

Kokia standartinės tarpaukštinės perdangos konstrukcija?

Kokias sijas naudoti tarpaukštinės perdangos konstrukcijoje?

Dažniausiai užduodami klausimai apie perdangą

Kokia standartinės tarpaukštinės perdangos konstrukcija?

Karkasiniuose skydiniuose namuose naudojamos medinės perdangos – tai sijos su ja dengiančiu lentų paklotu arba plokšte ir kitais reikalingais sluoksniais. Mūsų standartinė tarpaukštinės perdangos konstrukcija pavaizduota vizualizacijoje žemiau:

Grindų danga – baigiamasis grindų sluoksnis (su paklotu), dažniausiai dedamas tiesiai ant OSB ploktės. Danga gali būti parketas, laminatas, plytelės, Vinyl, Kiliminė danga ir pan.

OSB Plokštė – grindims standartiškai naudojama impregnuota 22mm (esant c/c600mm) plokštė. Taisyklingas jos montavimas padeda išvengti lubų girgždėjimo. Daugiau apie tai žemiau prie Dažniausiai Užduodamų Klausimų.

Medžio karkasas – Iš apskaičiuotų (skerspjuvių, maksimalių ilgių ir tarpų) sijų sukaltas medinis perdangos karkasas. Plačiau apie dydžius aprašysime žemiau.

Apšiltinimas – kadangi perdanga yra tarp aukštų ir skiria dvi pilnai gyvenamasias vidaus patalpas šilumos apšiltinimas čia kaip ir nebūtų reikalingas. Tačiau šiuo atveju jis labiau naudojamas kaip garso izoliacijos elementas, kad nepalikti tuščios ertmės aidui susidaryti. Nes vaikščiojant antro aukšto grindimis jos dundėtų. Minimalus rekomenduojamas izoliacijos storis 100mm, bet galima karkasą užpildyti pilnai. Skydiniuose karkasiniuose namuose apšiltinimas dedamas statybvietėje.

Loteliai – mediniai bruseliai, dažniausiai 45x45mm skerspjūvio, kalami priešinga kryptimi nei sijos, po izoliuotu perdangos karkasu. Tam, kad jų tarpuose ir prie jų būtų išvedžioti ir pritvirtinti elektros laidai, apšvietimas. Šiuos lotelius galima didinti, esant poreikiui (pvz.: ledų apšvietimui dažnai reikia 70mm lotelių). Dedami statybvietėje.

Gipsas – arba bendrai pavadinkime lubų apdailos plokštė. Tai gali būti ir medinė vidaus dailylentė, ir pakabinamos lubos. Jei pasirenkamos gipso kartono plokštės, lotelius (minėtus aukščiau) rekomenduojame montuoti c/c400mm, kad plokštės neišlinktų. Dedamas statybvietėje.

Priešgaisrinė ir akustinė perdanga

Norvegijoje ir Švedijoje taip pat esame darę ir akustines priešgaisrines perdangas. Joms dedami papildomi sluoksniai. Vienas iš spendinių: tarp parketo ir OSB dedama „plaukiojanti“ grindų gipso kartono plokštė ir 2 cm kieta vata; o iš apačios loteliai yra tvirtinami ne tiesiogiai prie karkaso sijų, bet ant specialių metalinių profilių ir dedamas papildomas (viso du) gipsokartono sluoksnis. Jei yra poreikis spec. perdangai, ją suprojektuoti turi vietinis šalies inžinierius/specialistas, kad atitiktų visus keliamus perdangai reikalavimus. O mes pagaminsime perdangą pagal pateiktą pjūvį.

Kokias sijas naudoti tarpaukštinės perdangos konstrukcijoje?

Mūsų namuose naudojame sertifikuotas C24 stiprio medines sijas. Jų skerspjūvis ir ilgis individualiai skaičiuojamas kiekvienam projektui pagal jo paskirtį ir atitenkančias apkrovas. Mažų patalpų namams dažnai naudojamos 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijos. Jei tokios nelaiko atitenkančių apkrovų, gali būti dvigubinamos, storinamos iki 70mm, keičiamos į I-profilio sijas (I-Beams) arba pridedamos papildomos laikančiosios konstrukcijos – klijuoti balkiai, metalinės sijos (hebai) ir kolonos.

Lentelėje yra apskaičiuoti maksimalūs galimi perdangų sijų ilgiai esant aprašytai apkrovų sąlygai ir naudojant C24 medieną. Tai atskaitos lentelė bendrai informacijai, rekomenduojame kiekvieną perdangą apskaičiuoti pagal to projekto sąlygas individualiai. Pavyzdžiui, jei pridedamas 50mm betono sluoksnis grindų šildymui, skaičiai jau bus visai kitokie. Tad svarbu skaičiuoti individualiai.

Perdanga_siju_ilgiai

Dažniausiai užduodami klausimai apie perdangą

Ar galima betonuoti karkasinio namo perdangą?

Taip, dažniausiai dedamas 50mm storio betono sluoksnis šildomų grindų formavimui. Svarbu, kad betono svoris būtų įskaičiuotas į perdangai atitenkančias apkrovas. Dėl to visada klausiame savo klientų kokius papildomus grindų sluoksnius planuoja dėtis. Mes šildomų grindų nedarome, tačiau jei klientas jas planuoja įsirengti, turime apie tai žinoti dar projektavimo metu – nes atitinkamai kinta perdangų sijos, projektuojamas norimas vidinis patalpų aukštis, bendras namo aukštis bei jungimo mazgai ir sluoksniai (pvz.: hidroizoliacija).

Ar reikia dėti šilumos izoliaciją perdangoje tarp aukštų?

Priklauso nuo klientų. Nėra būtina, tačiau rekomenduojama dėti bent 100mm, kad išvengti aido perdangos viduje. Dėl geresnės garso izoliacijos galima ir visą perdangą apšiltinti vata.

Žinau, kad medinė perdanga neatspari vibracijai. Taip pat, girgžda – kaip to išvengti.

Taip, yra paplitusių karkasinių namų mitų, ir girgždančios lubos yra vienas iš jų. Gal mitu ir negalima vadinti, tai labiau senų technologijų medinių namų problema. Šiai dienai ši problema yra išsprendžiama naudojant patobulintas technologijas ir principus. Žmogui vaikštant perdanga, jis sukelia perdangos vibraciją, „šokinėjimą“. Tuo momentu perdangos kraštai, kur sukaltos vinys kyla ir taip atsiradus trinčiai tarp vinies ir plokštės girdimas įkyrus girgždėjimas. Kad to nebūtų, vietoje vinių naudokite medvaržčius (arba specialias suktas, įpjautinės vinis), kurios neleidžia perdangos kraštams kilnotis ir sukelti nemalonų garsą. Taip pat, perdangą reikia priklijuoti montažiniais klijais. Tarpas tarp perdangų sijų neturėtų būti didesnis nei 600mm, kad sumažinti plokštės linkį. Pagal instrukciją, tarp OSB plokščių turi būti paliktas 3mm tarpas, o nuo sienų 6-12mm. OSB plokščių sujungimai turi turėti grindų sijų atramą. O jei plokštės su špuntu – atramos atitaikyti nebūtina, ir špunto profilis toks, kad automatiškai formuoja tarpą. Prieš montavimą būtina plokštes palaikyti kambario temperatūroje bent parą laiko.